GPS lokatorius yra įrenginys, kuris naudoja pasaulinę padėties nustatymo sistemą (GPS) vietos informacijai gauti. Jo veikimo principas yra toks:
1. Palydovinio signalo priėmimas: GPS ieškiklis turi įmontuotą -imtuvą, kuris priima signalus iš danguje esančių GPS palydovų. Vietoje, kur matomas taikinys, galima priimti signalus iš mažiausiai trijų ar daugiau GPS palydovų.
2. Signalo dekodavimas: vienu metu priimdamas padėties nustatymo signalus iš skirtingų palydovų, GPS lokatorius gali apskaičiuoti atstumą tarp savęs ir kiekvieno palydovo. Ši atstumo informacija vadinama „pseudoatstumu“, tai yra laiko delsa tarp imtuvo ir palydovo.
3. Padėties nustatymo apskaičiavimas: naudodamas gautą pseudoatstumo informaciją ir žinomas palydovų vietas, GPS lokatorius gali atlikti trianguliaciją ir apskaičiuoti savo padėtį. Apdorojant duomenis iš kelių palydovų ir naudojant tikslius algoritmus, galima gauti tikslesnę vietos informaciją.
4. Klaidų taisymas: Padėties nustatymo skaičiavimo proceso metu GPS lokatorius taip pat ištaiso kai kurias klaidas, kad pagerintų padėties nustatymo tikslumą. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip atmosferos vėlavimai, palydovinio laikrodžio klaidos ir kelių takų efektai bei atliekami atitinkami pataisymai.
5. Vietos išvestis: remdamasis apskaičiuota vietos informacija, GPS lokatorius gali pateikti rezultatus įvairiais formatais, pvz., platumos ir ilgumos koordinatėmis, žemėlapio rodymu arba navigacijos nurodymais.
Verta paminėti, kad GPS lokatorius turi priimti signalus iš mažiausiai trijų palydovų, kad galėtų atlikti padėties nustatymo skaičiavimus, o signalų priėmimas iš daugiau palydovų pagerins padėties nustatymo tikslumą ir tikslumą. Be to, GPS lokatoriai turi veikti atvirame, giedrame danguje, nes kliūtys, pvz., pastatai ir medžiai, gali paveikti signalo priėmimą ir sumažinti padėties nustatymo tikslumą.